Osteochondrozės simptomų gydymas

Tarpslankstelinių diskų išvarža dažniau pasireiškia su amžiumi susijusia osteochondroze dėl fibrozinio žiedo sausumo ir trapumo. Tačiau tai tik vienas iš rizikos veiksnių. Kiti:

• Didelė apkrova juosmens sričiai dėl antsvorio.
• Raumenų aparato silpnumas.
• Paveldimumas.
• Sėdimas gyvenimo būdas ir dėl to nuolatinis slankstelių struktūrų suspaudimas.
• Rūkymas.
• Puikus fizinis aktyvumas.

Remiantis medicinine statistika, ši liga vyrams pasireiškia daug kartų dažniau nei moterims.

Kokios yra dažniausios ligos priežastys:

• Sužalojimai dėl eismo įvykių ar griuvimų.
• Sunkių daiktų kėlimas netinkamai paskirstant apkrovą.
• Skoliozė arba lordozė, sukelianti padidėjusį stresą tam tikrose stuburo srityse.
• Klubo sąnarių displazija.
• Lėtinės ligos, įskaitant stuburo tuberkuliozę, navikus, sifilį.
• Metaboliniai sutrikimai (paveldimi ir įgyti).

Visi šie veiksniai sukelia stuburo kremzlių ir kaulų susidėvėjimą ir silpnėjimą. Ir tai yra pagrindinė tarpslankstelinės išvaržos priežastis.

Ligos vystymosi etapai

Tinkamai negydant liga progresuoja, pablogėja pažeistų stuburo diskų būklė. Yra keturi ligos vystymosi etapai:

1. Prolapsas. Tarpslankstelinis diskas pasislinkęs gana nedaug, ne daugiau kaip du milimetrus. Nucleus Pulposus neišsikiša už stuburo kūno.
2. Juosmens išsikišimas. Disko kraštas tęsiasi už slankstelio kūno iki 1, 5 mm atstumu, tačiau branduolio poslinkis nepastebimas.
3. Išspaudimas. Branduolys išsikiša už stuburo kūno ribų.
4. Sekvestracija. Branduolys praktiškai iškrenta ir kabo virš slankstelio lašo pavidalu. Šiame etape kyla fibrozinio žiedo plyšimo ir skysčių sekrecijos nutekėjimo pavojus.

Pirmoje ligos stadijoje žmogus beveik dėl nieko nesijaudina, kartais skauda nugarą, tačiau jie greitai praeina. Vystantis ligai, pablogėja ir sveikatos būklė, simptomai tampa skausmingesni ir nerimą keliantys. Laiku nenustačius diagnozės ir nepradėjus gydymo, galimos pasekmės: kojų paralyžius, rimti nervų sistemos sutrikimai.

Kaip pasireiškia juosmens-kryžmens išvarža?

Tarpslankstelinė išvarža gali pasireikšti šiais simptomais:

• Skausmas juosmens srityje.
• Skausmas einant, spinduliuojantis į šlaunies sritį.
• Pėdų, pirštų, blauzdos ir šlaunies paviršiaus sričių tirpimas.
• Sunkumo pojūtis kojose.
• Judėjimo standumas.

Kad nevėluotume kreiptis į medikus, verta atidžiau išanalizuoti ligos simptomus. Juos galima suskirstyti į tris grupes.

Skausmo sindromas

Skausmas su juosmens-kryžmens stuburo išvarža yra pagrindinis simptomas. Jau pirmajame etape jaučiamas skausmas pažeisto disko srityje, ypač po traumos. Jie gali padidėti arba mažėti, o tada vėl atsirasti. Dažniau kryžkaulio sritį net ne skauda, o skauda, ypač esant fiziniam krūviui ar ilgai dirbant sėdimą darbą. Jei žmogus atsigula ant sveiko šono ir sulenkia koją, skausmai visiškai atslūgsta. Ši būklė gali trukti kelis mėnesius.

Laiku suteikus medicininę pagalbą, problemos atsikratyti lengva. Pakanka atsisveikinti su žalingais įpročiais ir atlikti gydytojo rekomenduojamus kineziterapijos pratimus.

Kiekvieną dieną paveikta vieta padidės, o disko audinių būklė pablogės. Apie perėjimą prie antrojo laipsnio ligos signalizuoja padidėjęs skausmas. Dabar jis jaučiamas ne tik kryžkaulio srityje, bet apima visą apatinę nugaros dalį, spinduliuoja į kaklo sritį, į kiekvieną stuburo raumenį, sėdmenis, šlaunis, kojas, pėdas ir pirštus. Diskomfortas pasireiškia fiziniu aktyvumu, net ir nereikšmingu – kosint ar čiaudint.

Stuburo sindromas

Padidėjusį skausmą antroje stadijoje lydi nuolatiniai nugaros raumenų spazmai. Tai sukelia dar didesnį paciento diskomfortą. Jis negali laisvai judėti, ištiesti nugaros, pasitempti. Tokio žmogaus eisena tampa neapibrėžta, jis visada pasislenka į priešingą ligoniui pusę, šliaužia.

Dėl sutrikusios judesių koordinacijos prastėja žmogaus gyvenimo kokybė. Jis negali gerai atlikti darbe nustatytų užduočių, o aktyvus poilsis dėl nuolatinio skausmo tampa nerealus.

Radikulinis sindromas

Jei išvarža paliekama be gydytojų priežiūros, progresuojanti liga suspaudžia stuburo šaknis, dėl kurių jos miršta, o kraujas patekti į pažeisto disko audinius beveik neįmanomas. Atsiranda simptomai, būdingi rimtiems ligos etapams:

• Kojų raumenų susilpnėjimas. Pacientas negali pritūpti, išsitiesti, šokinėti. Jam sunku net lipti laiptais.
• Pažeistos vietos ir aplinkinių sričių tirpimas. Oda tampa nejautri ir blyški, jaučiamas žąsies kojos ir dilgčiojimas. Pacientai skundžiasi hiperhidroze pažeistoje vietoje ir kojose arba, atvirkščiai, per dideliu odos sausumu.
• Lumbago. Pacientas kenčia nuo lumbago juosmens srityje su ūmiu, aštriu skausmu, kuris sustiprėja bet kokiu judesiu. Jei negydoma, sunaikinami klubo ir kelio sąnariai.
• Pastebimas skaudamos kojos išplonėjimas, dėl kurio atsiranda laikysenos asimetrija.
• Dubens organų sutrikimas. Paūmėja urologiniai ir ginekologiniai negalavimai, dingsta lytinis potraukis, galimas viduriavimas, šlapimo nelaikymas.

Sunkiais stuburo išvaržos atvejais gresia paralyžius, negalia ir net mirtis.

Patologijos diagnozė

Jei žmogus stipriai skauda apatinę nugaros dalį, jam reikia susitarti su neurologu. Jis atliks tyrimą su medicininiais tyrimais:

• Apatinių galūnių sausgyslių refleksų nustatymas.
• Kojų pakėlimo testas.
• Jautrumo karščiui ar šalčiui, skausmui ir vibracijai visame kojų, šlaunų, sėdmenų, pilvo ir nugaros paviršiuje nustatymas.

Tada gydytojas nukreips pacientą juosmeninės stuburo dalies MRT arba KT skenavimui. Tomografijos metodų pagalba bus gautas trimatis paveiktos srities vaizdas. Pagal jį galima nustatyti išvaržos vietą ir dydį, ligos stadiją.

Jei yra nugaros smegenų pažeidimo pavojus, papildomai skiriama elektromiografija, neurografija ir kontrastinė mielografija. Šių tyrimų pagalba gydytojas nuspręs, ar būtina skubi chirurginė intervencija.

Išvaržos disko gydymas

Stuburo išvarža gydoma tiek konservatyviai, tiek chirurgiškai. Technikos pasirinkimas priklauso nuo ligos vystymosi stadijos, gretutinių ligų buvimo ir kontraindikacijų.

Konservatyvi terapija

Terapinis kursas visų pirma skirtas skausmui malšinti ir paciento būklei palengvinti.

Kokius vaistus gali skirti gydytojas:

1. Skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai. Paūmėjimo atveju – injekcijų pavidalu. Palengvėjus ūminiam skausmui (dažniausiai užtenka trijų keturių dienų), skiriami panašaus poveikio geriamieji vaistai.
2. Novokaino blokada pridedant kortikosteroidų. Panašus metodas gali sustabdyti skausmą dviem savaitėms iš karto. Paprastai blokadų kursas atliekamas injekcijomis į skirtingas pažeisto disko vietas.
3. Centrinio veikimo raumenų relaksantai. Jie mažina raumenų aktyvumą malšindami skausmo mėšlungį.
4. Vitaminų-mineralų kompleksai, kuriuose akcentuojami B grupės elementai. Šiek tiek atpalaiduoja raumenis, padeda audiniams atsinaujinti ir laiduoti nervinius impulsus.

Sumažėjus skausmo sindromui, sumažėja vaistų vartojimas. Ligos gydymas yra dėl fizinės terapijos ir fizioterapijos.

Atsižvelgiant į paciento būklę, parenkami ir fizioterapijos gydymo metodai. Tai gali būti:

• Gydymas karščiu arba elektros šoku.
• Elektroforezė su priešuždegiminiais vaistais.
• Akupunktūra ir akupresūra.
• Hirudoterapija.
• Hidromasažas.

Įprastas masažas leidžiamas tik tuo atveju, jei nėra skausmo sindromo. Veiksmingesnis fizioterapinis gydymas yra manualinė terapija su postizometriniu atsipalaidavimu.

Gydytojai primygtinai rekomenduoja rūkantiems pacientams atsisakyti cigarečių.

Mitybos koregavimas taip pat svarbus, ypač turintiems antsvorio. Iš valgiaraščio teks pašalinti riebius, pikantiškus patiekalus, saldumynus ir alkoholį. Tausojanti mityba su daržovių ir rauginto pieno produktų gausa padės organizmui geriau ištverti gydymą, taip pat atsikratyti nugarą slegiančių kilogramų.

Chirurginė intervencija

Konservatyvus gydymas paprastai trunka apie du mėnesius. Jei tai neduoda norimo rezultato, priimamas sprendimas keisti gydymo taktiką arba atlikti operaciją. Pastarasis skiriamas esant stipriam skausmui, kojų jautrumo praradimui, dubens organų veiklos sutrikimams. Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, operacija atliekama šiais būdais:

• Endoskopinis metodas. Pažeistoje vietoje daromi trys mikropjūviai. Į vieną kamerą įvedama transliacija į monitorių. Per kitus du išvaržos išsikišimas pašalinamas naudojant miniatiūrinius prietaisus.
• Perkutaninės diskektomijos būdu. Pažeistas branduolys pašalinamas per punkciją stuburo diske ir pakeičiamas dirbtine medžiaga.
• Lazerinės rekonstrukcijos būdu. Jis atliekamas punkcijų pavidalu, naudojant specialią adatą, neskirstant audinio. Lazerio spinduliuotė šildo disko struktūras ir skatina ląstelių regeneraciją, taip pat malšina skausmą.

Sunkiais atvejais galimas stuburo diskų endoprotezavimas – pažeisto organo pakeitimas implantu.

Po sudėtingų chirurginių intervencijų reikės reabilitacijos. Operuotas asmuo turės nešioti korsetą ir negalės sėdėti apie tris mėnesius. Tolesnis reabilitacijos laikotarpis apima gydomosios gimnastikos ir fizioterapijos praktiką.

Prevencinės technikos

Kaip ir bet kurią kitą negalavimą, disko išvaržą lengviau išvengti nei išgydyti. Ką reikia padaryti, kad stuburo diskai būtų sveiki:

1. Tiksliai apskaičiuokite apkrovas, jei jūsų darbas yra su jais susijęs arba esate profesionalus sportininkas.
2. Teisingas kūno svoris (jo indeksas neturi viršyti 30).
3. Pasirinkite gerą čiužinį, kad galėtumėte miegoti tinkamoje padėtyje (geriausia ant nugaros).
4. Užsiimkite švelniu fiziniu lavinimu, plaukimu, fitnesu.
5. Į rytinius pratimus įtraukite pratimus, kad sustiprintumėte stuburo raumenų korsetą.
6. Atsisakykite cigarečių.
7. Valgyk gerai.

Jei šių taisyklių laikymasis tampa įpročiu, stuburo išvarža kyla tik dėl nelaimingo atsitikimo.

Disko išvarža yra pavojinga su rimtomis pasekmėmis, o pažengusių atvejų gydymas yra labai ilgas. Kad išvengtumėte operacijos ir komplikacijų, jei jaučiate skausmingus pojūčius nugaroje, turėtumėte kreiptis į neurologą.

Osteochondrozė

Pats terminas osteochondrozė yra kilęs iš dviejų žodžių: osteo – kaulas ir chondrue – kremzlė. Paprasčiau tariant, tai yra kremzlės kaulėjimas. Nors toks aiškinimas iš esmės klaidingas. Kai kurie savo kliedesiuose eina dar toliau ir yra įsitikinę, kad osteochondrozė yra druskų nusėdimas sąnariuose. Be to, tai yra valgomoji druska, kuri tariamai valgoma dideliais kiekiais.

Patogenezė

Realiai viskas vyksta kiek kitaip. Ir sunkiau. O valgomoji druska, jei ji vaidina kokį nors vaidmenį osteochondrozės pradžioje, yra labai netiesioginė. Osteochondrozės priežastis yra sąnario kremzlės distrofija ir degeneracija. Tai nėra savarankiška liga, o patologinis procesas, kurį galima pastebėti beveik visur, kur yra jungiamojo kremzlės audinio.

Vis dėlto osteochondrozė dažniausiai pažeidžia stuburą. Kodėl taip? Faktas yra tas, kad tarp slankstelių yra tam tikri tarpikliai - tarpslanksteliniai (tarpslanksteliniai) diskai. Fiziologinis šių diskų vaidmuo yra amortizuoti ir apsaugoti slankstelių kūnus nuo priešlaikinio susidėvėjimo dėl mechaninio įtempimo. Diską sudaro vidinis skystas pulpos branduolys, apsuptas žiedinio pluošto ir viršutinės bei apatinės galinės plokštės.

Diskas patiria didžiulį mechaninį įtempimą, dėl kurio jo struktūros pažeidžiamos ląstelių lygiu. Žmonėms šie procesai yra pernelyg ryškūs – tai yra mūsų užmokestis už vaikščiojimą vertikaliai. Kad diskas nebūtų visiškai „ištrintas", jį reikia nuolat regeneruoti, tai yra atkurti. Būtent pažeidimo-atkūrimo procesų pusiausvyra lemia normalią tarpslankstelinio disko sandarą. Dar viena kurioziška detalė – tarpslankstelinių diskų aprūpinimas krauju ir maistinėmis medžiagomis vyksta ne vaikystėje peraugtomis kraujagyslėmis, o difuziškai – iš stuburo kūnų kaulinio audinio. Vėlgi, mokėjimas už galimybę vaikščioti dviem, o ne keturiomis galūnėmis.

Dėl šios priežasties tarpslanksteliniai diskai lengvai pažeidžiami anatominiu ir fiziologiniu požiūriu. Bet koks neigiamas procesas organizme sukelia pažeidimo-atkūrimo disbalansą, diskų distrofiją ir degeneraciją. Struktūriškai sugedęs diskas nebeatlaiko tinkamo mechaninio įtempimo. Esant per dideliam spaudimui iš viršutinių slankstelių, diskai pasislenka įvairiomis kryptimis, dažniausiai į šonus ir užpakalį. Šis procesas vadinamas disko išvarža.

Mechaniškai nusidėvi ir slankstelių kaulinis audinys, praradęs kremzlės pamušalą. Dėl nuolatinės traumos slankstelių kūnų priekinio krašto paviršiuje susidaro patologinės kaulų išaugos – osteofitai. Vystosi spondilozė. Dėl disko degeneracijos ir poslinkio mažėja tarpslanksteliniai tarpai, siaurėja stuburo kanalas, pažeidžiamos stuburo nervų šaknys vadinamosiose. angos.

Priežastys

Osteochondrozės priežastys arba etiologiniai veiksniai yra įvairūs. Jie gali būti tiek vietiniai, t. y. sukelta paties stuburo patologijos ir bendrų sutrikimų organizmo lygmeniu. Bet kokia patologija, sukelianti stuburo struktūros pažeidimą arba medžiagų apykaitos sutrikimus, gali būti laikoma osteochondrozės priežastimi. Šiuo atžvilgiu yra:

• Stuburo konfigūracijos pokyčiai (skoliozė, patologinė lordozė ar kifozė)
• Kiti raumenų ir kaulų sistemos defektai – plokščiapėdystė, siauras pečių diržas, dubens anomalijos
• Stuburo pažeidimas
• Silpnas imunitetas
• Metaboliniai sutrikimai – osteoporozė, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos
• Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – aterosklerozė, hipertenzija
• Virškinimo sutrikimai, lemiantys nepakankamą maistinių medžiagų pasisavinimą iš virškinimo trakto
• Paveldimumas.

Reikia pažymėti, kad pirmiau minėtos patologinės būklės nebūtinai sukelia osteochondrozę. Tam reikalingas nuolatinis tam tikrų predisponuojančių veiksnių poveikis – hipotermija, nepakankama mityba, sėslus gyvenimo būdas arba, priešingai, per didelis fizinis krūvis.

Simptomai

Pati osteochondrozė yra besimptomis procesas. Ir tuo pačiu metu tarpslankstelinio disko degeneracijos požymiai yra įvairūs. Kaip tai? Faktas yra tas, kad klinikinės osteochondrozės apraiškos yra pagrįstos jos komplikacijomis - disko išvaržomis, spondiloze, išialgija, stuburo kanalo susiaurėjimu.

Be to, klinika yra labai įvairi, priklausomai nuo vyraujančios proceso lokalizacijos kaklo, krūtinės ląstos ar juosmens-kryžmens stuburo srityje. Dažniausiai nukenčia paskutinė dalis, nes būtent apatinė nugaros dalis įgauna didžiausią fizinį aktyvumą. Juosmens-kryžmens srities osteochondrozės požymiai:

• Skausmas (lumbodynija, lumbago, išialgija)
• Judėjimo apribojimas apatinėje nugaros dalyje ir apatinėse galūnėse (protarpinis šlubavimas)
• Čia parestezijos tipo jautrumo sutrikimai - tirpimas, deginimas, šliaužimas
• Patologinė juosmens raumenų įtampa
• Nesant gydymo, dubens organų funkcijos sutrikimai.

Gimdos kaklelio osteochondrozė pastebima šiek tiek rečiau nei lumbosakralinė. Tačiau ši patologija taip pat yra gana dažna. Be tipiškų skausmo (cervikalgijos), sumažėjusio jautrumo ir viršutinių galūnių judesių požymių, gimdos kaklelio osteochondrozė dėl sutrikusio smegenų aprūpinimo krauju turi savo ypatybių. Šios savybės pasireiškia:

• Nemiga
• Galvos skausmas, galvos svaigimas
• Periodinis pykinimas
• Bendras silpnumas, greitas nuovargis
• Kraujospūdžio svyravimai
• Kartais skauda dantis
• Elgesio reakcijos, pasireiškiančios ašarojimu, dirglumu.

Krūtinės ląstos sritis su osteochondroze paveikiama palyginti retai. Pacientai šiuo atveju yra asmenys, dėl užsiėmimo priversti sėdėti fiksuotoje nepatogioje padėtyje – studentai, moksleiviai, programuotojai, biuro darbuotojai. Šiuo atveju osteochondrozės simptomai bus tokie:

• Skausmas ir parestezija krūtinėje
• Dusulys
• Širdies plakimo pojūtis
• Krūtinės ląstos stuburo judėjimo apribojimas.

Diagnostika

Iš viso to aišku, kad osteochondrozė yra chameleono liga. Dėl požymių panašumo lengva supainioti su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu, hipertenzija, miokardo infarktu, krūtinės angina, neuroziniais sutrikimais. Štai kodėl, norint nustatyti teisingą diagnozę, reikia atlikti išsamią kompleksinę diagnozę, kad būtų galima teisingai nustatyti osteochondrozės simptomus ir gydymą.

Ši diagnozė, be tradicinio apklausos ir pacientų skundų išaiškinimo, turėtų apimti medicininį patikrinimą ir specialius tyrimo metodus. Šie metodai apima stuburo rentgeną, vidaus organų ultragarsą. Pastaruoju metu osteochondrozei diagnozuoti sėkmingai naudojamas kompiuterinis ir magnetinio rezonanso tomografija.

Gydymas

Terapinė osteochondrozės taktika apima:

• Vaistai
• Masažas
• Fizioterapinės procedūros
• Fizioterapija (pratimų terapija)
• Manualinė terapija
• Akupunktūra.

Vaistai nuo osteochondrozės daugiausia skirti skausmui malšinti ir uždegiminiams nervų šaknelių procesams pašalinti. Šiuo tikslu naudojami NVNU vaistai. Įvairiais deriniais šie vaistai plačiai naudojami tepalų, injekcijų, tablečių pavidalu osteochondrozei gydyti. Nereikia pamiršti, kad šie vaistai neigiamai veikia kepenis, skrandį ir žarnyną. Tai darydami jie gali pabloginti medžiagų apykaitos sutrikimus sergant osteochondroze. Jie gerai malšina blokados skausmą vietiniais anestetikais. Tiesa, šių lėšų poveikis yra trumpalaikis ir jokiu būdu neturi įtakos visai osteochondrozės eigai.

Galima pagerinti medžiagų apykaitos procesus vietiniu ir kūno lygiu naudojant tokius vaistus kaip chondroprotektoriai, imunostimuliatoriai ir vitaminai su mineralais. Chondroprotektoriai naudojami tabletėse, tepaluose ir ampulėse. Tarp stiprinamųjų medžiagų naudojami B grupės vitaminai C, kartu su mineralinėmis medžiagomis. Šiuo atžvilgiu pirmenybė teikiama kalcio preparatams. Iš tiesų, priešingai kai kuriems klaidingiems teiginiams, osteochondrozės pagrindas yra ne perteklius, o tik kalcio trūkumas.

Sėkmingai pašalinus paūmėjimą, rodoma fizioterapija, masažas, mankštos terapija. Kaip fizinės procedūros naudojamos elektroforezė su kalciu, fonoforezė su hidrokortizonu, amplipulsas, parafino terapija. Visos šios priemonės yra skirtos skausmui ir uždegimui pašalinti nervų šaknelėse, raiščiuose ir raumenyse. Osteochondrozės masažas atliekamas pagal visuotinai priimtą metodą. Masažo zona parenkama priklausomai nuo osteochondrozės lokalizacijos. Pratimų terapijos pagalba pasiekiamas judesių amplitudės išplėtimas. Pradžioje, paūmėjimo fazėje, dinaminių apkrovų praktiškai nėra. Pacientas nuolat yra optimalios pozos. Šiuo metu pageidautina nešioti imobilizuojančias priemones – juosmens korsetą, Šanto kaklo apykaklę. Pašalinus paūmėjimą, didėja judesių apimtis ir trukmė mankštos terapijos metu.

Pastaruoju metu gydant osteochondrozę gaunami netradiciniai gydymo metodai – akupunktūra, manualinė terapija, osteopatija. Akupunktūra – tai specialių biologiškai aktyvių taškų, esančių palei stuburą, ant ausų, rankų ir pėdų, poveikis. Taikant manualinę terapiją, specialisto rankų pagalba atkuriama normali slankstelių ir tarpslankstelinių diskų padėtis. O osteopatijos metu raumenų ir kaulų sistemos struktūrinis vientisumas užtikrinamas naudojant specifines technikas. Nesant konservatyvių osteochondrozės gydymo priemonių poveikio, nuolatinis skausmas, komplikacijos, nurodoma operacija. Patologiškai pasislinkęs diskas pašalinamas. Šiuo metu šiuo tikslu atliekama mikrodiskektomija – endoskopinis pasislinkusio disko pašalinimas.